MAŽOJO PRINCO AKADEMIJA

  Esu Žmogus

 

 Projekto numeris   11-163-K-0001

 Sutarties įsigaliojimo data  2025-12-02 00:00

 Projekto vykdytojas.  VšĮ „Mažojo princo akademija”

 Vykdytojo kodas.  306238171

 Veiklų vykdymo pabaigos data 2027-11-30 00:00

 Administruojanti institucija Centrinė projektų valdymo agentūra

 Bendra projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma 122 499,01 €

 
 

Projekto tikslas

Projekto tikslas – sukurti kompleksinę, individualiems gebėjimams pritaikytą ugdymo aplinką, kurioje jaunuoliai, turintys autizmo spektro sutrikimą ar Dauno sindromą, įgytų socialinių, darbinių ir savarankiško gyvenimo įgūdžių, o savanoriai – žinių, kompetencijų ir patirties dirbant su negalią turinčiais asmenimis. Projektas sprendžia dvi Klaipėdos miesto VPS identifikuotas problemas – socialinių ir darbinių įgūdžių stoką bei perėjimo iš globos į savarankišką gyvenimą spragas. Įgyvendinant veiklas mažinama socialinė atskirtis, stiprinamas bendruomenės solidarumas, formuojama atvira ir palaikanti aplinka, kurioje kiekvienas, nepaisant negalios ar socialinės padėties, gali būti visavertis bendruomenės narys.
 
 

Projektu sprendžiamos problemos

Projektas „Esu Žmogus“ sprendžia kritines problemas, su kuriomis susiduria asmenys su autizmo spektro sutrikimais (toliau – ASS) ir Dauno sindromu, t. y. intelekto ir/ar psichikos negalią turintys paaugliai ir jaunimas. Ši grupė Klaipėdos mieste patiria itin aukštą socialinės atskirties, nedarbo, izoliacijos ir emocinės sveikatos riziką.
Taip pat svarbi projekto tikslinė grupė – savanoriai ir savanoriai – šeimos nariai, kurie padeda ASS ar Dauno sindromą turintiems jaunuoliams įsitraukti į veiklas. Savanoriai, įgyjantys bendravimo, ugdymo ir emocinės paramos patirties, stiprina bendruomeninę pagalbos sistemą.
1. Problema: Klaipėdos miesto 2023 m. strategijos finansinių veiksmų plano 1.1.2 veiksme numatyta, jog miestui trūksta socialinių ir darbinių įgūdžių formavimo ir palaikymo asmenims su intelekto ir (ar) psichokos negalia, socialinių dirbtuviu formate. Mūsų projektas tiesiogiai įgyvendina 1.1.2 veiksmą, nes įkuriame ir vykdome socialines dirbtuves asmenims su intelekto ir (ar) psichikos negalia (ASS, Dauno sindromu). Dirbtuvėse formuojami ir palaikomi socialiniai bei darbiniai įgūdžiai: praktiniai darbai (dirbtuvės, sodas), paslaugų veiklos („Sekmadienio kavinė“), savitarnos ir bendravimo įgūdžiai, saugi praktika partnerių erdvėse. Dirbame mažomis grupėmis, taikome struktūruotą mokymą ir vizualius planus, kiekvienam sudarome individualų pažangos planą, įtraukiame savanorius ir šeimas.
2. Problema: Nepakankamas darbinių ir socialinių įgūdžių ugdymas socialiai pažeidžiamiems asmenims:
Klaipėdos miesto 2023–2029 m. vietos plėtros strategijoje pažymima, kad didelė dalis žmonių su intelekto ar psichikos negalia (ypač autizmo spektro sutrikimais) nesinaudoja socialinėmis paslaugomis, o jiems trūksta personalizuotų, praktinių ir struktūruotų užimtumo formų. Nors šie asmenys dažnai turi aukštų gebėjimų tam tikrose srityse, dėl ribotų socialinių, komunikacinių ar savitarnos įgūdžių jie negali patekti į darbo rinką ar integruotis į bendruomenę.
Pagal Klaipėdos miesto duomenis (2022), mieste gyvena 1176 asmenys su psichikos ar intelekto negalia, iš kurių ~60 % nedalyvauja jokiose veiklose ar paslaugose. Trūksta dienos užimtumo, darbinių gebėjimų ugdymo, pagalbos įgauti praktinių įgūdžių ir savarankiškumo.
3. Problema: Socialinių paslaugų plėtimas asmenims su negalia, trūksta paramos perėjimui iš globos į savarankišką suaugusiųjų gyvenimą
Jaunuoliai su ASS ar Dauno sindromu, baigę specialiąsias mokyklas, dažnai lieka „tuščioje zonoje“ – be tolesnių ugdymo, socializacijos ar pasiruošimo darbui galimybių. Tėvams senstant, šie jaunuoliai netenka kasdienės priežiūros, tačiau neturi gebėjimų gyventi savarankiškai.
Jei problema nebus sprendžiama, šie asmenys taps dar labiau izoliuoti, padidės ilgalaikės globos poreikis, psichikos sveikatos problemų rizika ir socialinės paslaugos taps neproporcingai brangios. Projekto poreikį pagrindžia tiek strateginė analizė, tiek praktinė stebėsena iš bendruomenės centrų, veikiančių Klaipėdoje.
4. Problema: Socialinė izoliacija ir psichologinė įtampa šeimoms
Dėl pagalbos stokos šeimos, auginančios jaunuolius su ASS ar Dauno sindromu, patiria perdegimą, socialinį nuovargį ir emocinę izoliaciją. Atsakomybė už visavertį gyvenimą gula vien tik ant artimųjų pečių. Tyrimai rodo, kad žmonės su autizmu yra tris kartus labiau linkę į savižudybę nei bendra populiacija. Šios grėsmės dar labiau išauga, kai žmogus neturi galimybės savarankiškai dirbti ar dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Projektas „Esu žmogus“ įgyvendins integruotą, praktika grįstą mokymų modelį, kuris apims:
• darbinių įgūdžių ugdymą (dirbtuvės, sodas, edukacinė kavinukė „Sekmadienio kavinė“);
• socialinių, savitarnos ir elgesio įgūdžių lavinimą (komunikacija, higiena, kasdieniai buities įgūdžiai);
• sensorinių sunkumų valdymą (jutimų reguliavimas, muzikos terapija, sensorinė aplinka);
• savanorių mokymą ir įtraukimą.
Projektas formuoja individualizuotas užduotis pagal kiekvieno jaunuolio gebėjimus, stipriąsias puses ir jautrumą – laikantis struktūruoto mokymo principų.

Projekto aktualumas ir reikalingumas:

Jei problema nebus sprendžiama, Klaipėdos mieste toliau didės ilgalaikės globos, socialinių išmokų poreikis, o jaunuoliai su negalia liks izoliuoti nuo visuomenės. Investicija į šį projektą padeda ne tik konkrečioms tikslinėms grupėm, bet ir sumažina ilgalaikę socialinę bei ekonominę naštą savivaldybei.

Horizontalieji principai

• Darnaus vystymosi principas: mažinama atskirtis, stiprinama socialinė įtrauktis, kuriamos ilgalaikės užimtumo galimybės.
• Lygių galimybių užtikrinimas: projektas skirtas asmenims su negalia, visos veiklos pritaikytos pagal jų gebėjimus. Užsiėmimai suplanuoti atsižvelgiant į jaunuolio kognityvinį lygį, elgesio ypatumus, jautrumą sensorikai (garsui, šviesai, prisilietimui). Kiekvienam dalyviui sudaromos individualizuotos užduotys ir struktūruojama veiklos eiga – tai leidžia ne tik įsitraukti, bet ir jaustis saugiai. Laikomasi JT Neįgaliųjų teisių konvencijos.
• Nediskriminavimas: neatsižvelgiant į lytį, amžių, negalią – kiekvienas jaunuolis gauna individualią pagalbą.
• Prieinamumas visiems: kuriamos sensorinės erdvės, naudojami vizualiniai metodai, struktūruotos užduotys.
• Inovatyvumas: diegiami nauji ugdymo būdai – socialinių istorijų naudojimas, elgesio modeliavimas, struktūruotos praktikos darbo vietose.